... iš pagarbos MKČ - Lietuvių choro muzika
Irašų kompanija: choras „Jauna muzika"
Išleista: 2012
Formatas: CD
Trukmė: 57'15
Kaina: 25 Lt
Galima įsigyti: choro administracijoje,
MILC, knygynuose „Vaga",
parduotuvėse „iMuzika"

 

JM-CD-003

... iš pagarbos MKČ
Lietuvių choro muzika
  1. Gintautas Venislovas (g. 1973). Nodus. MKČ [8’49]
  2. Jurijus Kalcas (g. 1956). Siuita M. K. Čiurlionio kūrinių temomis[6’38]
  3. Jurgita Mieželytė (g. 1980). Siuntė mane močiutė [4’17]
  4. Algirdas Martinaitis (g. 1950). MKČ [6’56]
  5. Vaclovas Augustinas (g. 1959). Sutems... (kur aš pernakvósiu?) [4’07]
  6. Vidmantas Bartulis (g. 1954). Saulutė šviesioji [6’05]
  7. Raimundas Martinkėnas (g. 1976). Aušrelė [5’45]
  8. Zita Bružaitė (g. 1966). Ar vėjai pūtė [2’52]
  9. Giedrius Svilainis (g. 1972).  Kodėl... [5’40]
  10. Donatas Zakaras (g. 1979). Laiškai Sofijai [6’06]
Vilniaus savivaldybės choras Jauna muzika", meno vadovas ir dirigentas Vaclovas Augustinas
Aistė Bružaitė, kanklinininkė (4, 6)
Gediminas Storpirštis, skaitovas (1, 9)
2011-uosius UNESCO paskelbus lietuvių dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) metais, išskirtinis dėmesys jo kūrybai buvo juntamas ne tik Lietuvoje bet ir tolimiausiuose pasaulio kampeliuose: Čiurlionio mirties šimtmetis paminėtas gausiais renginiais, koncertais-dedikacijomis, parodomis, leidiniais. 

2011 m. spalio 17 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje skambėjo ilgam klausytojų atmintyje išlikęs koncertas, pavadintas „... iš pagarbos MKČ“.  Jo iniciatorius ir kūrinių Čiurlionio metams užsakovas choras „Jauna muzika“ atliko didelio meistriškumo reikalavusią programą, kurią galėtume apibūdinti kaip šventinį mūsų dienų lietuvių chorinės muzikos vėrinį, skirtą profesionaliosios nacionalinės lietuvių muzikos pradininkui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui.
Koncerte skambėję kūriniai gimė įkvėpti Čiurlionio harmonizuotų lietuvių liaudies dainų, kitų jo muzikinės kūrybos žanrų, laiškų žmonai rašytojai Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei, poeto Justino Marcinkevičiaus eilių. Projekto autoriai savaip pažvelgė į Čiurlionio palikimo visumą – amžiną, seną kaip pasaulis žmogaus-kūrėjo nerimą bei siekius.

„Neužmirškime tik, kokia atsakomybė guli ant mūsų. Esame pirmi lietuviai kompozitoriai, ir ateinančios kartos mūsų veikaluose ieškos pavyzdžių. Esame tarytum mazgas tarp liaudies dainų ir lietuvių muzikos ateityje…“ – rašė Čiurlionis („Apie muziką ir dailę“, Vilnius, 1960).
Rūta Skudienė