Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo biblioteka
Apie parodą: paskutinėmis 2022 m. spalio dienomis aukščiausio lygio Lietuvos ir Japonijos Ministrų Pirmininkų susitikime Japonijoje buvo sutarta dvišalius Lietuvos ir Japonijos santykius pakelti iki strateginės partnerystės lygio. Tai aukščiausia dvišalio bendradarbiavimo viršukalnė, į kurią kopta ištisą šimtmetį – nuo 1922 m. gruodžio 20 d., kai Japonijos vyriausybė pasirašė Lietuvos Respublikos pripažinimo aktą, simboliškai tapusį diplomatinių ryšių / kizuna pradžia.
Ryšiai / kizuna – tai ne tik istorijos datos, archyviniai dokumentai ar sutartys, bet ir žmonės: draugai ir bendraminčiai, kolegos ir partneriai, diplomatai, valstybių vadovai ir verslininkai, vertėjai, aktoriai, muzikantai ir dailininkai – visi, kurių idėjos, svajonės ir darbai persipina, kuria naujus ryšius ir sąsajas, tęsia senas ir duoda pradžią naujoms tradicijoms ir istorijoms.
Ar tą 1862 m. rugsėjo rytą Kaune pakeliui iš Sankt Peterburgo į Karaliaučių tik papusryčiauti viename miesto viešbučių išsilaipinę japonai galėjo bent numanyti apie Steponą Kairį, pirmųjų knygelių apie Japoniją autorių? O šis ar galėjo pagalvoti apie žurnalistę Kumiko Hirano, po daugiau nei šimto metų japoniškai parašiusią apie jį knygą? O Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ar būtų patikėjęs, kad Tokijuje bus suorganizuota pirmoji užsienyje po nepriklausomybės atgavimo jo darbų paroda, kad per Jono Meko filmus į Lietuvą jis atves lingvistą profesorių Ikuo Muratą ir kompozitorių Ichirō Katō, kad profesorius Vytautas Landsbergis ir Jurgis Mačiūnas taip pat jo vardu bus susaistyti su Japonija?
Ypatingą vietą šioje parodoje užima knygos: grožinės literatūros ir poezijos vertimai, paveikslėlių knygos, mokslo monografijos, kelionių apybraižos, žodynai, vadovėliai. Jos ne tik byloja apie diplomatinius, kultūrinius ar ekonominius ryšius / kizuna, bet ir pačios tampa naujų ryšių / kizuna kūrimo priemone, įtraukiančia kiekvieną iš mūsų.
Foto: Martynas Ambrazas